Netrukus jauniausius skaitytojus pradžiuginsime iliustruota paveikslėlių knyga „Saulė – dangaus karalienė“. Belaukdami, kol galėsime visus pakviesti į svečius pas Saulę, kalbiname knygos autores. Jų duetas ypatingas – istoriją parašė mitologijos žinovė Nijolė Laurinkienė, o knygą iliustravo latvių dailininkė Anete Bajāre-Babčuka.

Nijolė Laurinkienė – mokslininkė, tautosakos tyrinėtoja, mitologijos žinovė

Kada ir kaip gimė mintis sukurti knygą apie Saulę?
– Knygą vaikams apie Saulę pradėjau rašyti 2021 m. rudenį, kai jau buvo išleista mokslinė monografija apie Saulę ir apskritai apie dangų baltų mitiniame pasaulėvaizdyje. Kilo mintis tai papasakoti vaikams, remiantis autentiškais šaltiniais – baltų mitologija ir tautosaka. Mitologija yra vaizdinių pasaulis. Šiuo požiūriu ji yra artima vaiko sąmonei. Tuos archajinius pirmapradžius mitų vaizdinius, atspindinčius mūsų dvasinę kultūrą, jos ištakas, jau nuo mažumės pravartu pažinti.

Kodėl Saulė mūsų mitologijoje tokia svarbi?
– Saulė mūsų mitologijoje yra vienas labiausiai gerbiamų dangaus kūnų. Dar indoeuropiečių kultūroje, su kuria mes siejami savo kilme ir iš kurios daug ką paveldėjome, dangaus šviesuliai, tarp jų ir Saulė, buvo sužmoginami, jiems galėjo būti suteikiami dievybių požymiai.  Ir dabartiniais laikais mes suvokiame, kad Saulė žmogui ir visai Žemei yra nepaprastai svarbus dangaus kūnas – jis susijęs su mūsų būties ritmais, lemia laiko, tai yra paros, taip pat metų, ciklus. Apie tuos ciklus, pasitelkiant mitologinius vaizdinius, ir kalbama knygoje.

Kokiam skaitytojui (ar klausytojui, dar nemokančiam skaityti) knygą rašėte? Kodėl buvo svarbu papasakoti?
– Knyga skiriama 4-6 metų skaitytojui. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas  lengvai priima bet kokį sąlygiškumą. Jis,  įžengęs į pasakų ir animacinių filmų fantastikos pasaulį, laiko jį visiškai realiu. Mitologinėje mąstysenoje ir su ja susijusioje tautosakoje riba tarp tikrovės ir fantastikos taip pat bemaž neegzistuoja. Todėl  suprantamai papasakotas mitas, savaip aiškinantis gamtos reiškinius, vaiką turėtų sudominti.

Jei reikėtų vienu sakiniu pristatyti knygą, ką pasakytumėte?
– Knyga apie Saulę, kaip ji senovės baltų buvo įsivaizduojama gilioje senovėje.

Kai prie Jūsų sukurto pasakojimo prisijungė ir dailininkės piešiniai, knyga (ir Saulė!) įgavo veidą, – kaip Jums jis patiko ir kaip vertinate galutinį rezultatą?
– Dailininkė  yra  labai kūrybinga, turinti savo vaizdavimo stilių. Jai teko nelengva užduotis – pavaizduoti realiai neegzistuojančius mitologinius personažus. Iliustracijų kūrimo procese mes bendradarbiavome, aptarinėjome pirminius eskizus. Galutinis rezultatas – įspūdingas. 

Anete Bajāre-Babčuka – latvių dailininkė, sukūrusi paveikslėlių knygų vaikams; Latvijos knygos apdovanojimų Janio Baltvilko premija 2022 ir Auksinė obelis 2022 nominantė.

Kiek užtruko knygos iliustravimas? Kam prireikė daugiausiai laiko ir pastagų?
– Tai buvo ilgiausias mano projektas, užtrukęs apie metus. Žinoma, nedirbau prie jo be pertraukos, teko ir kitų darbų įterpti, bet tai buvo tikrai labai ypatinga patirtis – ilgai gyventi su vienu projektu ir pergalvoti kiekvieną smulkmeną, turėti galimybę atsitraukti ir grįžus peržiūrėti naujomis akimis.

Kam prireikė daugiausiai laiko ir pastangų?
– Vienos iliustracijos gimė labai lengvai, o prie kitų reikėjo padirbėti, kad būtų pasiektas galutinis variantas. Be to, knygoje daug detalių, pavyzdžiui, ornamentiniai kiekvieno puslapio rėmeliai, – tai užėmė daug laiko, bet manau, buvo verta.

Kaip atradote ar pasirinkote piešimo stilių?
– Piešimo stilius gimė natūraliai. Kiekvienam projektui stengiuosi rasti tinkamą vaizdinę kalbą, kad tekstas ir iliustracijos derėtų. Taip pat kaskart norisi padaryti kažką naujo, kad pačiai būtų įdomu. Šios knygos iliustracijos yra sudėtingesnės nei daugelio kitų mano darbų, nes jaučiau, kad istorija reikalauja gana detalaus piešinio, bet išlaikant stilizaciją.

Kaip sukūrėte pagrindinę knygos veikėją – Saulę?
– Saulė knygoje vaizduojama ir antropomorfiškai, ir kaip žvaigždė, todėl ieškojau būdo pavaizduoti paprastai ir didingai. Labai svarbūs tapo jos plaukai-spinduliai. Autorė patarė pažiūrėti, kaip Saulę vaizdavo senovės actekai ir inkai, taip radau įspūdingos inkų auksinės kaukės nuotraukas su nelygiais zigzago spinduliais, kuri ir tapo didžiausiu įkvėpimu kuriant galutinį Saulės įvaizdį. Jos drabužiai įkvėpti lietuvių ir latvių tautinių kostiumų.

Ar sužinojote ką nors naujo iš knygos? Ir ar lietuvių mitologija panaši į kaimynų latvių?
– Sužinojau tikrai daug. Nustebau, kaip savitai į vieną pasakojimą susiejama saulėgrįža ir lygiadienis. Mūsų tradicijose yra daug panašumų, pavyzdžiui, saulės pasveikinimas trumpiausią naktį ir trumpiausią dieną. Panašiai apie Saulę kalba ir latvių liaudies dainos.

 Ar  esate patenkinta galutiniu rezultatu?
– Taip, esu laiminga, ir labai laukiu atspausdintos knygos.