Sofijos Smetonienės portretas ir tarpukario gastronomijos istorija
J. Bernotienės ir I. Jakubavičienės knyga „Ponios Smetonienės virtuvė“ pasakoja apie pirmąją Nepriklausomos Lietuvos valstybės ponią Sofiją Smetonienę.
Knygą parašė dvi autorės. Ingrida Jakubavičienė – istorikė, humanitarinių mokslų daktarė, publicistė, lektorė, parodų kuratorė. Dirbdama Istorinėje Prezidentūroje Kaune, ji jau 8 metus tyrinėja Smetonų šeimos gyvenimą ir kasmet atranda vis naujų faktų ir detalių. Istorikė yra penkių mokslinių monografijų autorė ar bendraautorė.
Jolita Bernotienė – idėjos autorė, ekonomistė, istorijos entuziastė, Vilniaus miesto gidė, knygos „Karalienės Bonos virtuvė“ sumanytoja.
Į bendrą darbą autores sujungė noras Sofiją Smetonienę pristatyti atskira knyga, per jos asmenybę parodyti XX a. pradžios Lietuvą, per pirmosios ponios virtuvę atverti duris ir į mūsų kulinarinį paveldą.
Istorikės I. Jakubavičienės teigimu, „Smetonienę turime matyti kaip ryškų tos epochos pavyzdį. Per ją galime pereiti nuo XIX a. pabaigos prie XX a. pradžios moters virsmo, emancipacijos, išsilaisvinimo, kai moteris ima galvoti, kad yra ne tik motina, žmona, bet jai ima rūpėti ir visuomenės reikalai.”
J. Bernotienė įsitikinusi, kad per mažai žinome apie Lietuvos kulinarijos istoriją ir pasakoja gastronominę knygos kelionę: receptų ieškota tarpukario knygose, žurnaluose, dirstelta į diplomatinius meniu, tikslintasi geriausiose XX a. pradžios prancūzų kulinarijos knygose. Taip surinkta ir pagaminta per 50 smetoniškų patiekalų, pritaikytų prie šių laikų produktų ir skonio.
Autorės įsitikinusios, kad asmenybės istorija leidžia ne tik užmegzti su žmogumi asmeninį kontaktą, bet ir pažinti laikmetį, todėl knyga turėtų sudominti neabejingus Lietuvos istorijai ir gastronomijai skaitytojus.