Rudenį, prieš didžiąsias metų šventes, esame numatę papildyti istorinėms asmenybėms skirtą knygų seriją ir supažindinti Jus su viena ryškiausių viduramžių moterų vienuolių – šventąja Hildegarda Bingeniete. Jos asmenybei ir mokymui skirta naujoji Jolitos Bernotienės ir Onutės Grigaitės knyga „Džiaugsmo virtuvė. Metai pagal šventąją Hildegardą“.

Viduramžiais gyvenusi vienuolė mokė džiaugtis gyvenimu, rašė apie džiaugsmą, kurį suteikia deramas gyvenimo būdas ir tinkama mityba, domėjosi augalais ir jų gydomosiomis savybėmis. Šv. Hildegardos sveiko gyvenimo patarimai ir sveikatos receptai šiandien aktualūs ne mažiau nei prieš devynis šimtus metų. Nuostabu, kad galime jais naudotis. Apie tai ir pasakoja knygos autorės – Jolita Bernotiene ir Onute Grigaite.

Kokia Jūsų pažinties su šv. Hildegarda istorija?

Jolita: – Kitaip nei su knygomis „Karalienės Bonos virtuvė“ ir „Ponios Smetonienės virtuvė“, šios knygos idėja buvo ne mano. Onutė Grigaitė vis kalbino imtis šios temos, rasdavo vis naujų argumentų, bet man šv. Hildegarda artima tapo tikrai ne iš karto. Pradžioje pasirodė, jog devyni šimtmečiai – per ilgas intervalas istoriją papasakoti šiuolaikiškai. Abejojau, ar šventosios gyvenimas ir mokymas bus aktualūs dabarčiai. Vis dėlto šv. Hildegarda nedavė ramybės, informacija pati mane surasdavo, ir taip diena po dienos šv. Hildegarda tapo vis artimesnė, o jos idėjos prisipildė prasmės.

Onutė: – Apie šv. Hildegardą sužinojau iš viešnios Beatos, kuri apie 1991 m. lankėsi mano kaime ir paliko dovanų vokišką knygą apie vienuolės gydymą. Beata žavėjosi mūsų smėlynų, patvorių augalais, ypač pelynais ir kiečiais, mat sakė, jog šv.Hildegarda ypač juos vertino. Man, gamtininkei, augalai buvo tyrimo objektas, o pas šv. Hildegardą atradau, kaip jie įsilieja į Visatos darbą ir kartu tarnauja žmogui.

Tuomet ir atėjo mintis apie knygą?

Onutė: – Ilgai svajojau ir ne vienam siūliau išversti ar parašyti apie šv. Hildegardos mokymą lietuviškai. Tad sutikusi Jolitą ir perskaičiusi jos knygas, pradėjau kalbinti ir ją. O po to jau ji man pasiūlė parašyti apie augalus.

Koks knygos sudarymo princijas, padėjęs sujungti biografiją, augalų istorijas, sveikatos patarimus ir patiekalų receptus?

Jolita: – Knygoje matysite dvi pagrindines linijas: biografinę, supažindinančią su šv. Hildegardos asmenybe, pasaulėžiūra, veikla, ir gastronominę, pristatančią sezoninius augalus, jų gydomąsias savybes pagal šv. Hildegardą bei receptus.
Struktūriškai knyga sudaryta iš keturių dalių, kurios žymi metų laikus. Kiekviename skyriuje pateikiama informacija apie šv. Hildegardą, septynis atitinkamo sezono augalus ir kiekvienam augalui skirtus aprašymus bei sveikatos ir maisto receptus pagal šv. Hildegardą. Sezoniškumas – natūralus žmogaus ir gamtos darnos principas. Atrodytų, jog Kūrėjas mums parūpino tuos augalus, kurių būtent tuo metu žmogui reikia.

Iš viso pristatote 28 augalų istorijas ir sveikatos patarimus, apie kuriuos rašo ir šv. Hildegarda. Kodėl toks skaičius? Ar jums Onute, kaip gamtos gidei, buvo netikėtų atradimų?

Onutė: – Knygoje 28 augalai, po 7 kiekvienam metų laikui. Metų laikų ciklas atskleidžia gyvybės ryšį su kosmosu, o vienmečių augalų – ir viso gyvenimo virsmus.
Atradau daug ir juk tai dėsninga: kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau kyla klausimų, o jei jų nenumeti į šalį, surandi ir atsakymus – savotiškus atradimus.
Suvokiau, kokia išmintinga buvo mūsų kaimo medicina, kiek daug augalų pažinojo ir naudojo maistui ir vaistui. Atradau pankolį, kuris gali augti ir pas mus, ir nederlingoje žemėje užauginti gumbus, o sėkliniai – sėklas, o ir toks naudingas mūsų sveikatai!

Ar sunku buvo surasti medžiagos knygai? Kur jos ieškojote?

Jolita: – Pradėjus rengti knygą, apie šv. Hildegardą nebuvo jokios informacijos lietuvių kalba. Vėliau pasirodė Barbaros Stühlmeyer „Keliai į jo šviesą. Dvasinė šventosios Hildegardos Bingenietės biografija“. Šios knygos vertėja Indrė Klimkaitė mums labai padėjo verčiant terminus ir sąvokas, tikslinant šv. Hildegardos citatas, nes ta pati informacija angliškuose, prancūziškuose ir vokiškuose vertimuose gali būti šiek tiek skirtinga.

Papasakokite apie knygos receptus: kur jų ieškojote, kaip atsirinkote, kas padėjo gaminti.

Jolita: – Reikia pasakyti, kad sveikatinimas ir mityba pagal šv. Hildegardą pasaulyje yra gerai žinoma, tačiau Lietuvoje iki šiol nepristatyta tema, tad siekėme užpildyti šią spragą. Maisto  ir sveikatos receptus atrinkome ir sudarėme pagal pačios šv. Hildegardos bei jos palikimo tyrinėtojų patarimus.
Receptuose stengėmės nenaudoti produktų, kurių šv. Hildegarda nežinojo, tad knygoje nerasite populiariųjų bulvių, pomidorų ar kukurūzų, į Europą iš Amerikos atkeliavusių keliais šimtmečiais vėliau. Augalai ir receptai „suksis ratu“ pagal metų laikus – gaminti pradėsime pavasarį ir baigsime žiemą, tad šios knygos iš rankos nepaleisite visus metus.
Knygoje pateikiamus receptus šiuolaikiniam skoniui pritaikė profesionalus virėjas Egidijus Simutis. Be vegetariškų, rasite ir mėsos, žuvies patiekalų, kurie derinami prie tinkamiausių prieskoninių žolelių ir daržovių – priešingai nei daugelyje kulinarinių knygų, kur žolelės derinamos prie mėsos.

Kuo šv. Hildegarda gali būti įdomi šiandienos žmogui?

Jolita: – Jeigu šv. Hildegarda gyventų dabar, greičiausiai ji vadovautų ne dviem vienuolynams, o jų tinklui, ir socialiniuose tinkluose ją sektų milijonai! Nors aktyvią veiklą pradėjo tik įžengusi į penktąjį dešimtmetį, ji buvo energijos, aktyvumo, pozityvumo simbolis. Pati džiaugėsi gyvenimu ir seseris skatino tą džiaugsmą patirti. Man asmeniškai tai buvo didelė pamoka.

Onutė: – Šv. Hildegarda šiandienos žmogui įdomi viskuo, o pati vertinu ją už rodomą kelią man čia ir dabar. Per savo užrašytas vizijas ji atskleidžia mano kaip žmogaus ir asmens vietą Visatoje, pašaukimą gyventi meilėje su savimi, perteikia viltį, jog viskas kreipiama link palaimintos Pilnatvės ir parodo, kaip visa tai įgyvendinti didingoje savo paskirtimi kasdienybėje, savo Žemės lopinėlyje.

Gretos Juodžiukynaitės nuotrauka