15min metų knygų rinkimų nugalėtojai
Festivalyje „Open books“ buvo paskelbti ir apdovanoti 15min metų knygų rinkimų nugalėtojai. Labai džiaugiamės, kad net dvi geriausių knygų statulėlės buvo įteiktos „Aukso žuvų“ autoriams.
- Geriausia lietuvių autorių grožinė knyga – Kotrynos Zylės „Mylimi kaulai“
Lina Buividavičiūtė: „Kotrynos Zylės romanas „Mylimi kaulai“ – viena stipriausių 2024 metų prozos knygų. Sukeistinta tikrovė čia sugeba ir stebinti, ir maloniai liūliuoti, skatina atpažinti tai, kas sava. Mitologija, magiškasis realizmas, tautosaka supinami į tankų, bet itin darnų pasakojimą. Tai knyga apie gyvenimą ir mirtį, apie natūralius būties, gamtos ciklus, apie lemtingas iniciacijas, apie apleistį ir gausą. Daugiabučiai ir juose laikomi gyvuliai, stebuklingi blynai, kurių slaptasis ingredientas yra šlapimas, troleibusai ir karstas balkone, meilė, laukimas ir paleidimas, pilkoji pandemija, praeitis ir šiuolaikybė – tai tik dalis to, ką rasite romane. K. Zylės knygoje vienodai žavi ir „apie ką“ ir „kaip“ – pasakojimas srūva itin darniai, stebina žodingumas ir kalbos jausmas“. - Geriausia lietuvių autorių negrožinė knyga – Norberto Černiausko „Fado. Trumpa neįvykusi Lietuvos istorija“
Jūratė Čerškutė: „Istoriko Norberto Černiausko susluoksniuota neįvykusios istorijos istorija – tai žaismingas vaizduotės etiudas, kviečiantis skaitytoją įsivaizduoti, kas ir kaip būtų buvę, jeigu… Lietuva po Antrojo pasaulinio karo yra laisva ir nepriklausoma šalis, mažne kaip kokia Portugalija. Tokia ji ir 1968-aisiais, kurie tapo knygos šerdimi. Ir tai nėra atsitiktinumas, pasaulinių lūžių ir revoliucijų metai buvo paskutinė riba, kurią dar siekė tarpukario prognozės, planai ir idėjos. Trys knygos pasakojimai aptaria įsivaizduojamus / galėjusius būti, jei ne sovietinė okupacija: kasdienio ir kultūrinio Lietuvos gyvenimo pulsą ir virsmus, politinius procesus ir ekonominę valstybės pažangą, bendruomeniškumo ir individualumo idėjų sankirtą. Černiausko Fado kelia daug klausimų, savotiškai masažuoja mintis, išjudina sustabarėjusius žinojimus, ragina diskutuoti, ir, ko gero, privers galvoti net ir tuos, niekada negalvojusius apie galimus alternatyvios istorijos variantus. Ir konkrečiai apie tokį“.
Už nuotrauką su autoriais dėkojame ŠviesiauTamsiau